top of page
  • Writer's pictureEstetinės medicinos specialistė Jolita Sičiūnaitė

Išvenk cheminių šveitimų komplikacijų

Visi pasaulio grožio ir estetinės medicinos atstovai sutinka, jog šaltėjantis sezonas - ruduo ir žiema - patys geriausi ir "dėkingiausi" laikai cheminiams šveitimams atlikti: hiperpigmentacijos korekcija, post-aknės (spuogų) liekamųjų randų korekcija, aknės korekcija, raukšlių korekcija ir kt. Net neesant ryškioms problemoms, cheminiai šveitimai sėkmingai pagerina odos būklę: išvaizdą, tonusą.


Dėl praktikos stokos? Žinių stokos? Sąmoningumo stokos? Drąsos pertekliaus? Pacientai/ klientai sutinkami su post - cheminių šveitimų veido nudegimais ir / ar randais, "norėjau kaip geriau, gavos kaip visada", todėl būtina žinoti, kaip atlikti cheminį šveitimą, kad išvengti liūdnų pasekmių - komplikacijų.

Dažniausios šalutinės reakcijos

Cheminis šveitimas gali (padėti) išspręsti estetines odos problemas ir gali būti pritaikytas kiekvienam odos tipui, problemai, ar odos būklei, priklausomai cheminio šveitiklio koncentracijos (%) ir rūgštingumo (pH).

Cheminiai šveitikliai klasifikuojami pagal jų veikimo gylį į kelias:
  • stambesnes grupes: (super)/ paviršiniai (AHA rūgštys: glikolis, pieno, citrinos, migdolų rūgštys, Trichloracto TCA rūgštis - 10 - 15 %, ), vidutinio gylio (Trichloracto TCA rūgštis - 15 - 35 %, Jesnerio tirpalas) ir gilūs šveitikliai (Fenolis, kuris gali būti maišytas su TCA rūgštimi).

  • smulkesnes grupes: [superficial] super paviršiniai - veikia tik pačius aukščiausius epidermio sluoksnius, paviršiniai - veikia visą epidermį, vidutinio gylio cheminis šveitiklis pasiekia atitinkamai vidutinį odos gylį - iki bazalinės membranos, o gilesnis nei vidutinis - prasiskverbia pro bazalinę membraną, ir gilūs cheminiai šveitikliai prasiskverbia pro visą epidermį ir pasiekia "gyvąją odą" - dermą.


Esmė labai paprasta: kuo gylis mažesnis - tuo komplikacijų rizika - mažesnė, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės sąmoningumui, atsakingumui bei aukštai kompetencijai dirbant su cheminiais šveitikliais, nes atsiranda šios bėdos bėdutės, kurios, užbėgsiu įvykiams už akių, nėra taip lengvai išsprendžiamos, kaip kad gali atrodyti:

Post - uždegiminė hiperpigmentacija

Odos savisaugos mechanizmas pasireiškia keliais būdais: plaukuotumas, perteklinė riebalinių liaukų veikla ir odos spalva, kuri kinta nuo melanino aktyvumo.

Post - uždegiminė hiperpigmentacija [PIH] atsiranda, kai oda, reaguodama į uždegimą, didesniais kiekiais gamina papildomą pigmentą, kuris, kaip taisyklė, pasiskirsto nevienodai (ypatingai ten, kur intensyvesnis pleiskanojimas) ir mes tai matome kaip skirtingo dydžio ir pločio rudas dėmes. Tokios pasekmės dažnai pasireiškia veikiant paviršinio ir vidutinio gylio chemininiams šveitikliams ir odai, su tamsesniu gymiu, nes tamsesnės odos savininkai gali lengviau ir greičiau įdegti - paskatinti melanino gamybą nei šiaurietiška balta oda. Todėl procedūrinis paruošimas turi vykti ilgiau nei įprasta, iš praktikos: 6 - 8 savaitės, kuomet pacientas/ klientas naudoja namų priežiūros rinkinį, kuris paruošia jo odą būsimoms procedūros, nes jeigu iškarto specialistas po konsultacijos pasiguldo ir atlieka šviesinimo procedūrą pacientui/ klientui, kuris jau turi [PIH] tai laukiamas rezultatas: dar didesnė ir intensyvesnė post-uždegiminė odos reakcija.

Post- procedūrinis odos patinimas/ raudonis
Turintiems hiperpigmentines dėmes ir norintiems greito rezultato, siūlau čia ir dabar pakeisti savo mind set'ą ir apsišarvuoti kantrybe, netik išlaukti rezultato, bet ir griežtai vadovauti specialisto rekomendacinėmis gairėmis, kuri viena iš pagrindinių: NO SUN! Kitaip, mielieji, niekaip, čia derybų nebus.
Sakot easy? O kaip dėl dviejų - trijų mėnesių be saulės spindulių ir su maksimalia priežiūra ir apsauga?
Veido eritema (raudonis) ir įvairaus pobūdžio pleiskanojimas priklauso nuo odos tipo, būklės, namų priežiūros kosmetikos kokybės. Kuo labiau oda pažeista (dehidratuota oda, oda su pažeista hidrolipidine mantija...) ir reikalaujanti atstatymo / balansavimo - tuo jautresnė post-procedūrinė reabilitacija.
Virusiniai ir bakteriniai odos susirgimai
Herpes virusas [Herpes simplex] atsiranda netik nuo nusilpusio imuniteto ir /ar peršalus, bet ir nuo vėjo/ saulės, o pagrindinė priežastis nervinėmis galūnėlėmis keliaujančio streso padarinio. Kuomet oda nėra paruošta procedūrai ir deramai neprižiūrima po ir tarp procedūrų, naudojami vidutiniai ir gilūs cheminiai šveitikliai - odą ištinka stresas, šokas, todėl herpio virusas labai staigiai aktyvinasi. Dažnoje praktikoje, prieš gilius (apie 15 d.) cheminius šveitimus naudojami medikamentai, kurie apsaugo nuo nepageidaujamo herpio atsiradimo.

Bakteriniai susirgmai pasireiškia rečiau, ypatingai tais atvejais, kuomet nebuvo laikomasi higienos, nepaisyta specialisto nurodymų, ir net nerekomendacijų: nedraskyti, neplėšti, netampyti ar dar ką yra sugalvoję pacientai/klientai kaip pašalinti suragėjusią, pleiskanojančią odą. Tada atsiranda žaizdos, nes viena puselė visiškai atkibus nuo odos, o kita laikosi prisikabinusi ir nekantrūs individai, suragėjusius odos lopus bando pašalinti, kaip kad jie teigė " atsargiai" mechaniškai ir savavališkai, kas baigiasi žaizda, infekcija na ir kas be ko - randu. O reikėjo teišlaukti plius minus intensyvesnes septynias dienas.

Randai ir randėjimas
Nepriklausomai, kokio gylio buvo atliktas cheminis šveitimas, galimybė atsirasti randui eina koja kojon su kiekviena procedūra. Ryškesnis pavydzys: Yra rūgštys, kurias reikia neutralizuoti, yra tokios rūgštys ir jų pH, kurių nereikia. Yra žinoma, jog (pvz.) glikolio rūgštis populiari dėl to, kad yra pati mažiausia ir skvarbiausia, tokia crazy ir jos nesukontroliavus, ir dažnu atveju, nekokybiškai, paviršutiniškai neutralizavus - skverbiasi vis gilyn ir gilyn, kol pridaro liūdnų pasekmių.
Bet vien ant specialisto užkrauti atsakomybės nereiktų, nes galbūt pacientas/ klientas namuose naudoja padidinto pralaidumo aktyvias medžiagas: tretinoinas, benzoilo peroksidą ir pan. ir apie tai pamiršo, kabutėse, informuoti specialistą.

Nerealūs / nepateisinti lūkesčiai
Dažnai taip nutinka, kuomet buvo prastai išgryninta indikacija ir neteisingai pasirinktas cheminis šveitimas, pvz. su migdolų rūgštimi siekta panaikinti ryškias gilias, statines raukšles. Na ne, taip nevyksta ! Šiuo atveju reiktų rinktis vidutinio/ gilaus veikimo rūgštį, kuri geba bent basibelsti iki bazalinio sluoksnio/ dermos. Dar labai dažna praktika, kuri labai liūdina, kuomet matau kaip mano kolegos naudoja vieną rūgštį visoms problemoms išspręsti, t.y. taiko vaisam veidui. Pacientas/ klientas turi skirtingų problemų veido odoje, reiškias ir rūgštys turi būti skirtingo veikimo, bet jeigu aplikuoti viena visur ir su skirtinga etiologija - nebuvusi - gali atsirasti, o esama - hiperpigentacija išryškėti, veido jautrumas dar labiau sujautrėti.

Specialistas, pas kurį keliausite, turi būti labai raštingas rūgščių srityje ir naudoti indikuotinas rūgštis, o nedirbti "pagal protokolą" - jūs juk esate visiška priešingybė savo draugams ir pažįstamiems, todėl Jums turi būti aplikuojamos individualiai parinktos rūgštys, pvz. (Jums špargalkė):
  • Migdolų rūgštis tinkamiausia raustančiai, eritemos kankinami odai

  • Salicilo rūgštis - riebalinių liaukų kontrolei

  • Jessnerio tirpalas (rezorcinolis, pieno ir salicilo rūgštis) - geriau saulės pažeidimams ir jos liekamiesiems padariniams (hiperpigmentinės dėmės ir pan.).

Pasiruošimas cheminiui šveitimui
Jeigu turite pažeistą hidrolipidinę mantiją, sumažėjusį odos drėgmės santykį, trapias/ pažeistas kraujagysles, hiperpigmentaciją - net negalvokite imtis šios misijos, tol, kol neatstatėte odos vientisumo nuo pažeidimo. Naudokite priemones, kurios odą ir jos f-jas stiprina, atstato. Tik taip galėsite judėti link odos būklės gerėjimo pusės ir įgyvendnti glowing skin efektą, kuriuo grožėsitės veidrodyje.

Šveitikliams reikalingas vanduo, kad galėtų laisvai judėti vandenilio jonai, todėl sausai, dehidratuotai odai pasireiškia intensyvesnis pleiskanojimas, nei odai, kuriai nestinga drėgmės. Pasirūpinkite kokybišku odos drėkinimu (čia vien kremu neišsisuksite, daug gėrio slypi serumuose), taip padėsite užtikrinti vandenilio jonų judrumą ir procedūros efektyvumą.


Literatūros šaltiniai:

Comments


bottom of page