• Jolita Sičiūnaitė

Rugiagėlių ekstraktas [Centaurea cyanus ekstraktas]

Lietuviškų rugių laukai su rugiagelių mėlio jūra.. Man tai gražiausias vasaros horizontas, atgaiva akims ir sielai, bei neišpasakytas naudingumas veido odai.

Ypatingai tai odai, kuri reikalauja intensyvios tonizacijos pvz. esant akių pabrinkimui, veido patinimui, regeneracijos, priešuždegiminio bei aktyvaus antibakterinio veikimo.


Cheminė augalo dalių analizė atskleidė, jog augale yra: flavanoidų, antocianinų, fenilpropano junginių, aromatinių rūgščių, fenolkarboksi rūgščių, aminorūgščių, cukrų, indolo alkaloidų, mineralų ir mikroelementų.

Fitoterapijoje (gr. phyton – augalas, gr. therapeia – gydymas) rugiagelių žiedų galvos naudotos akių uždegimams gydyti, nes ekstraktuoti polisacharidai turi stiprių priešuždegiminių savybių, kurie "nuginkluoja" uždegimo mediatorių.

Šiuos polisacharidus sudaro galakturono rūgštis, arabiozė, gliukozė, ramnozė ir galaktozė. Būtent šios sudedamosios dalys suteikia polisacharidams aktyvių savybių, apsaugant odą, atstatant jos pažaidą, hidrolipidinę mantiją, kuri apsaugo nuo drėgmės netekimo ir nuo kenksmingos aplinkos, bakterijų ar/ ir virusų pažaidos, išsaugant odą vientisą, lygią ir sveiką ir ilgiau jaunatišką.


Mažoje ir trapioje gėlelėje - turtų gausa !!!!!


Rugiagelės atsiradimas datuojamas jau nuo IV tūkst. prieš mūsų erą Egipte, kur buvo suteiktas jai gyvybės ir vaisingumo simbolis, dėl panašumo į mėlynąjį lotusą [Nymphaea coerulea].

Pagal graikų mitą, Achilas buvo sužeistas Pario užnuodyta ietimi, o jo žaizda buvo išgydyta naudojant rugiagėles.

Rugiagelės pavadinimas buvo suteiktas dėl ryškiai žydros spalvos. Paprastas pavadinimas „Rugiagėlė“ kilęs iš to, kad augalas laukiniame lauke auga Pietų Europos grūdų laukuose. Krikščionišk